​Į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį ir šilumos kaštų paskirstymo sistemos priežiūros mokestį įskaičiuotos sąnaudos yra skirtingos ir nesidubliuoja.  Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose, jeigu yra techninės galimybės ir vartotojai pageidauja, šilumos tiekėjai įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose suvartotos šilumos apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į šilumos pardavimo kainas arba nustatomas atskiras mokestis tik atitinkamos grupės vartotojams. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais nustatytam šilumos kiekiui paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (toliau – Taisyklės), 48.6 punkte nustatyta, kad šilumai paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams gali būti naudojami tokie butuose ir kitose patalpose įrengti šilumos, šilumnešio kiekio matavimo prietaisai, kurie nėra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai ir jų rodmenų ataskaitos naudojamos tik šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti: šildymo prietaisų dalikliai-indikatoriai; buitiniai šilumos skaitikliai. Vadovaujantis Taisyklių 51 punktu, neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus savo lėšomis įsigyja, įrengia ir prižiūri vartotojas, jeigu šalių susitarimu šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje ar Lietuvos Respublikos teisės aktais nenustatyta kitaip. Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo bei dėl butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (taip pat ir dėl šilumos įrenginių rekonstrukcijos), priėmimo teisiniai pagrindai išdėstyti Civiliniame kodekse, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme.
​ Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Karšto vandens tiekėjo pareiga daugiabučio namo butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti ir atlikti jų patikrą įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalyje bei 16 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, jog karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, kuri leidžia karšto vandens tiekėjui tiesiogiai gauti tikslius duomenis apie kiekviename gyvenamojo namo bute ir (ar) kitoje patalpoje suvartotą karšto vandens kiekį, apskaitytą karšto vandens apskaitos prietaisu. Tai leidžia išvengti situacijų, kai gyventojams netiksliai deklaruojant karšto vandens kiekį, visas daugiabučiame name suvartotas karšto vandens kiekis nesutampa su gyventojų deklaruotu ir/arba pagal normatyvus priskirtu karšto vandens kiekiu. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, jeigu butų (patalpų) savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, įgaliotą atstovą pagal pateiktą raštišką prašymą, šis atsisakymas įforminamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir toliau tokių butų (patalpų) savininkams priskirtinas apmokėti karšto vandens kiekis nustatomas pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką, patvirtintą Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26
​ Daugiabučio namo gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas butų ar kitų patalpų šildymui, bendrųjų patalpų šildymui, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) bei karštam vandeniui pašildyti. Daugiabučio namo gyventojai moka cirkuliacijos mokestį, todėl, kad jiems suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. karštas vanduo yra cirkuliuojamas daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad bet kada atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Cirkuliuodamas karštas vanduo išspinduliuoja dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui. Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti priklauso nuo karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios.
Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje nustatyta, kad esant bute įrengtai dvivamzdei cirkuliacinei sistemai be vonios šildytuvo, taikomas 80 kWh energijos sąnaudų normatyvas karšto vandens temperatūros palaikymui.
​Nepaisant to, jog dalis daugiabučio namo, kuriame įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais butuose, gyventojų, taupydami šildymą, visiškai užsuka termostatinius ventilius arba palieka minimaliai atsuktą termostatinį ventilį, šių gyventojų butuose laikosi norminė ar artima norminei patalpų oro temperatūra (vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas” 1 lentelės 1 punktu, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti palaikoma 18–22°C temperatūra). Taip yra todėl, kad į šių gyventojų butus per vidines pertvaras patenka šiluma iš gretimų butų ir patalpų. Tokiu atveju butas šildomas, tačiau už minėtą šilumą apmoka gretimų butų savininkai. Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18°C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t. y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, jog kuo mažiau šildosi visi šilumos vartotojai, tuo mažesnė yra tolygaus šildymo sąlyga, todėl gyventojai, taupantys šilumą savo bute mažina šilumos suvartojimą – šilumos kiekį, tenkantį pastato vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto šildyti, o kartu ir tolygaus šildymo sąlygą, kuri lemia mažesnius mokėjimus už šilumą.
​ Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusios su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis.
​ Kai šilumos energijos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo/vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisais, yra taikomas Komisijos patvirtintas ir rekomenduojamas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3. Šiame metode įtvirtintas šilumos šildymui kiekio korekcijos koeficientas, įvertinantis buto ar kitos patalpos padėtį išorinės aplinkos atžvilgiu, kurį pritaikius koreguojami bute įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenys ir taip kompensuojami butų (patalpų), kurių padėtis išorinės aplinkos atžvilgiu yra nepalanki, papildomai susidarantys šilumos nuostoliai. 
 Jeigu Jūsų bute įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais ir Jūs, norėdami taupyti šildymą, visiškai arba minimaliai paliksite atsuktus termostatinius ventilius, Jūsų bute oro temperatūra gali būti norminė arba artima norminei (18–22°C). Taip atsitinka todėl, kad į Jūsų butą per vidines pertvaras patenka šiluma iš gretimų butų ir patalpų, kadangi šiluma pagal fizikos dėsnius juda ten, kur šalčiau. Tokiu atveju butas iš tiesų šildomas gretimai esančių butų sąskaita. Užkertant kelią tokio pobūdžio piktnaudžiavimams, nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek nešildomas ar šildomas minimaliai butas suvartojo energijos gretimų butų sąskaita. Rekomenduojamas koeficientas yra 0,4.1 m2 buto naudingojo ploto šildyti suvartotas šilumos kiekis per ataskaitinį laikotarpį turi būti lygus arba didesnis už namo 1 m2 naudingojo ploto šildyti suvartotą šilumos kiekį, padaugintą iš namo tolygaus šildymo koeficiento:

Tolygus-sildymas

Jei nesilaikote tolygaus šildymo sąlygos – apskaičiuojant mokėtiną sumą už šildymą butui, kurio šilumos suvartojimas netenkina tolygaus šildymo sąlygos, bus priskiriamas papildomas šilumos kiekis, kurio trūksta butui iki tolygaus šildymo sąlygos tenkinimo.